Naujos energijos transporto priemonės – tai transporto priemonės, kurių pagrindinis energijos šaltinis nėra vidaus degimo variklis ir kurioms būdingi elektros varikliai.Akumuliatorių galima įkrauti naudojant įmontuotą variklį, išorinį įkrovimo prievadą, saulės energiją, cheminę energiją ar net vandenilio energiją.
1 etapas: pirmasis pasaulyje elektromobilis pasirodė jau XIX amžiaus viduryje, o šis elektromobilis daugiausia buvo 2 kartų darbas.
Pirmasis buvo elektrinis perdavimo įrenginys, kurį 1828 m. savo laboratorijoje sukūrė vengrų inžinierius Aacute nyos Jedlik.Pirmąjį elektromobilį 1832–1839 m. patobulino amerikietis Andersonas. Šiame elektromobilyje naudojama baterija buvo gana paprasta ir nepildoma.1899 m. vokiečių „Porsche“ išrado rato stebulės variklį, kuris pakeistų tuomet dažniausiai automobiliuose naudojamą grandininę pavarą.Po to buvo sukurtas elektromobilis Lohner-Porsche, kurio energijos šaltinis naudojo švino-rūgšties akumuliatorių ir buvo varomas tiesiogiai priekiniuose ratuose esančio rato stebulės varikliu – pirmasis automobilis, turintis Porsche vardą.
2 etapas: XX amžiaus pradžioje buvo sukurtas vidaus degimo variklis, dėl kurio grynai elektrinis automobilis buvo pašalintas iš rinkos.
Tobulėjant variklių technologijoms, išradus vidaus degimo variklį ir tobulėjant gamybos technologijoms, kuro automobilis per šį etapą įgijo absoliutų pranašumą.Priešingai nei elektromobilių įkrovimo nepatogumai, šiame etape iš automobilių rinkos buvo pasitraukę vien elektromobiliai.
3 etapas: septintajame dešimtmetyje dėl naftos krizės vėl dėmesys buvo skiriamas vien elektrinėms transporto priemonėms.
Šiuo etapu Europos žemynas jau buvo industrializacijos įkarštyje – laikotarpis, kai naftos krizė buvo dažnai akcentuojama ir kai žmonija pradėjo mąstyti apie didėjančias ekologines nelaimes, kurios gali būti sukeltos.Mažas elektros variklio dydis, taršos trūkumas, išmetamųjų dujų trūkumas ir žemas triukšmo lygis paskatino vėl domėtis vien elektra varomomis transporto priemonėmis.Kapitalo skatinama, per tą dešimtmetį gerokai išsivystė elektromobilių vairavimo technologija, gryni elektromobiliai sulaukė vis daugiau dėmesio ir įprastą rinką ėmė užimti maži elektromobiliai, pavyzdžiui, golfo aikštynų mobilumo transporto priemonės.
4 etapas: 1990-aisiais baterijų technologijos atsiliko, todėl elektromobilių gamintojai pakeitė kursą.
Didžiausia problema, trukdžiusi elektromobilių plėtrai 1990-aisiais, buvo atsiliekanti baterijų technologijos plėtra.Jokie dideli baterijų proveržiai nepadarė proveržių įkrovimo dėžių diapazone, todėl elektromobilių gamintojai susiduria su didžiuliais iššūkiais.Tradiciniai automobilių gamintojai, spaudžiami rinkos, pradėjo kurti hibridines transporto priemones, kad įveiktų trumpo akumuliatoriaus ir atstumo problemas.Šį laiką geriausiai reprezentuoja PHEV įkraunami hibridai ir HEV hibridai.
5 etapas: XXI amžiaus pradžioje įvyko lūžis akumuliatorių technologijose ir šalys pradėjo plačiai taikyti elektrines transporto priemones.
Šiame etape padidėjo akumuliatoriaus tankis, o elektromobilių nuvažiuojamas atstumas taip pat padidėjo 50 km per metus, o elektros variklių galios charakteristikos nebebuvo silpnesnės nei kai kurių mažai teršalų degalų naudojančių automobilių.
6 etapas: naujų energetinių transporto priemonių kūrimą paskatino naujų energetinių transporto priemonių gamybos jėga, atstovaujama Tesla.
Automobilių gamybos patirties neturinti bendrovė „Tesla“ vos per 15 metų iš mažos pradedančios elektromobilių įmonės išaugo į pasaulinę automobilių bendrovę, darydama tai, ko negali padaryti GM ir kiti automobilių lyderiai.
Paskelbimo laikas: 2023-01-17
